žilpčiojimas

žìlpčiojimas sm. (1) → žilpčioti: Menkas jau te bežìlpčiojimas, gali uždaryt [krosnį] Sb. | prk.: Mintys veržiasi iš mano galvos, tartum putos iš alaus butelio. Jos lengvutės, ir nuo jų žilpčiojimo man smagu rš.